tinktelėti

tìnktelėti, -ėja (-i Vrn), -ėjo intr. staigiai suduoti, smogti: Vedžiau karvikę iš kūtės, i mun tìnktelėjo, į staibį spyrė Sd.

◊ į šìrdį tìnktelėti toptelėti: Man tìnktelėj[o] širdiñ: čia kas yra Vrn.